Aplinkos objektas „Vėžys“ yra skirtas Aucei šimtmečio jubiliejaus proga, ir yra miesto simbolis. Tai unikalus 2024 metų rugsėjo 11 d. pristatytas miesto herbo simbolio – vėžio – įkūnijimas aplinkos objekte. Jį sukūrė Latvijos menininkė Agnesė Rudzytė-Kirilova.
Vėžys pagamintas iš metalinės vielos, išlenktos taip, kad įgytų skulptūros formą, ir suvirintos, suformuojant įspūdingą vėžio šarvų formos karkasą, kylantį į 4 m aukštį ir besitęsiantį į 4 m plotį. Jis nudažytas pagal herbo spalvas – juoda, su į akis krentančios raudonos spalvos štrichais.
Prieš 100 metų, rugsėjo 11 d., Vecaucė įgijo miesto statusą, oficialų pavadinimą – Aucė. Po metų kaip jos herbas buvo patvirtintas juodas vėžys raudoname fone su auksiniais atspindžiais. Teigiama, kad herbas sukurtas pagal buvusią hercogo Jokūbo prekybinio laivyno vėliavą.
Objekto vieta turi ypatingą reikšmę, nes Vecaucė, kaip miestas, vėliau – Aucės miestas, susikūrė nutiesus Jelgavos-Mažeikių geležinkelio liniją, dėl kurios intensyvios plėtros grafas Friedrichas von Medemas išpardavė dvarui priklausančius derlingus žemės sklypus kaip statybinius.
Vėliau geležinkeliu buvo vežama pjautinė miško medžiaga į Vokietiją. Ir, su liūdesiu galima paminėti, kad iš Aucės stoties 1941 m. birželio 14 d. į Sibirą ir 1949 m. kovą į Omsko sritį buvo ištremti vietiniai ir aplinkiniai gyventojai, todėl aplinkos objektas tam tikra prasme sukurtas kaip sergėtojas, sutinkantis atvykstančius iš svetimų kraštų – nuo čia iki Lietuvos sienos yra tik keli kilometrai.
Objektas sukurtas kaip miesto herbas ir gerai matomas iš tolo, važiuojant bėgiais, tai tarsi pirmasis pasisveikinimas kertant bėgius ir važiuojant centro link. Objektas taip pat yra miesto vietos ženklas, atkreipiantis dėmesį į miesto atsiradimo istoriją, istorinę raidą ir plėtrą.