Tervetės piliakalnis
Stūkso Tervetės upelio krante ant 19 m aukščio kalvos, kur dirbtinai suformuotos pilies ir priešpilio aikštelės. Aplink jį buvo 9,5 ha ploto senamiestis. Piliakalnis – vienas iš didingiausių senųjų baltų žemėse – taip apie Tervetę pasakoja Henriko Latvio ir Eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje minimi garsūs XIII šimtmečio valdovai – Viestardas ir Nameisis. Čia aršiai kovojusios žiemgalių ir Livonijos ordino kariuomenės. 1286 m. žiemgaliai sudegino Tervetės pilį ir paliko savo žemes. Kasinėjimų metu piliakalnyje rasta maždaug 4000 radinių.
Vienuolyno kalnas
Buvo apgyvendintas nuo 1 tūkst. p. m. e. Iki mūsų eros pradžios, jame gyveno žiemgalių protėviai, iš pradžių vertęsi gyvulininkyste, vėliau – žemdirbyste. Aukščiausioje kalno dalyje, 22 m aukštyje virš Tervetės upelio lygio, yra pailga aikštelė, kurią saugojusios dvi paralelinės rąstų sienos. Aikštelės pakraštyje buvę ugniakurai.
Šventojo kalno
Šventojo kalno pavadinimas galėtų būti siejamas su senųjų žiemgalių kulto vieta. 1285 m. vokiečių kryžiuočiai čia pastatė savo medinę pilį, pajungus Žiemgalą pilis prarado savo svarbą ir buvo nugriauta. Šiaurės karo metu piliakalnyje buvo švedų karaliaus Karolio XII kariuomenė, todėl jis vadinamas ir Švedų kalnu.
