Vokiečių kunigo namai pastatyti XIX a. pradžioje. Gyvenamasis namas buvo su dideliu kiemu. 1867–1905 m. šiame name gyveno vokiečių bažnytinės bendruomenės kunigas, žinomas latvių kalbos ir etnografijos tyrinėtojas Augustas Bylenšteinas (1826–1907).
Jo pasiryžimo ir energijos dėka XIX a. antroje pusėje buvo pasodintas dvaro parkas, medžius atsivežant ne tik iš artimų vietovių, bet ir iš toli. Kunigo sodas buvo puiki retų augalų ir medžių kolekcija, kuri stebino net anuometinius botanikos specialistus.
Iki mūsų laikų iš vokiečių bažnytinės bendruomenės kunigo sodybos išliko medinis gyvenamasis pastatas, iš akmenų sumūryta klėtis, svirnas (XX a. 4 deš. perstatytas į gyvenamąjį pastatą), suremontuotas šeimos namas ir parkas. Parką puošia tvenkinys.
Vokiečių klebonijos pastatas ir parkas yra vietinės reikšmės architektūros paminklai.
Dvarą galima apžiūrėti iš išorės.
Vokiečių bažnytinės bendruomenės kunigo namai ir parkas – vietinės reikšmės architektūros paminklui Dvarą galima apžiūrėti iš lauko.
