Incėnų (Duobės) piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1272 m. – Žiemgalos padalijimo sutartyje. Manoma, kad tai buvo senovės apylinkės aplink Duobės pilį centras ir pagrindinė įtvirtinimų vieta. Pilis buvo pastatyta ant dirbtinio supilto pylimo, jį suformuojant beveik keturkampio formos su neįprastai stačiais kraštais.
Rytinėje dalyje buvo įsikūręs senovinis miestas, tai rodo storas kultūrinis sluoksnis, kuriame yra šukių ir senovinių daiktų. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria platus vaizdas į apylinkę.
Mežakalnas yra priešais Incėnų piliakalnį. Jį sunku matyti pro supančius lapuočius medžius. Manoma, kad ant Mežakalno buvo seniausioje Eiliuotoje kronikoje minima Duobės pilis, kurią 1260 m. pastatė Livonijos ordinas. Mežakalną ir Incėnų kalną, kurie yra apie 2 km ilgio kalvagūbriai, dar vadina Duobės kalnais.