Žebraus ežeras, kurio plotas – 420 ha, yra didžiausias ir labiausiai legendomis apipintas Duobelės apylinkėje. Rašytojas Karlis Ievinis jį pavadino legendiniu ežeru, kurio pakrantėse tebetvyro čia gyvenusių laisvų senovės latvių dvasia. Ežeras yra populiari poilsio ir žvejybos vieta, jo ilgis – 3,6 km, plotis – 1,75 km, didžiausias gylis – 3,9 m. Ežero krantai vietomis statūs, iškilę iki 30 metrų virš ežero lygio. Prie ežero – Ezerlūkių piliakalnis, ant kurio senovėje stovėjo didinga pilis. Pasakojimuose apie senuosius laikus minima, kad į pilį vedė nuo kitoje ežero pusėje esančios stabų kalvos ėjęs dievų arba kunigų kelias – ilga iš akmenų suformuota sekluma. Iškilus pavojui kunigai galėjo ieškoti prieglobsčio Ezerlūkių pilyje. Pasakojama, kad ir dabar per išlikusią seklumą gali pereiti elniai ir briedžiai. Prieš porą metų hidroarcheologai, ieškodami seklumos, apie kurią tiek daug kalbama, ežere 0,5–2 m gylyje aptiko natūraliai susiformavusį 5–20 m pločio ir 300–400 m ilgio akmenų gūbrį.
Maždaug už kilometro į pietus nuo Ezerlūkių piliakalnio, netoli ežero, yra Smiltniekų piliakalnis. Tyrimai rodo, kad tai buvo prieglobsčio vieta, taip pat yra teigiančių, kad raganų deginimo vieta. Dar apie ežerą pasakojama, kad žiemą pasigirsta keistas garsas, gąsdinantis žmones. Tą baisų garsą sukelia lede susidarantys plyšiai. Ežerą mėgsta žvejai, o tiems, kas mėgsta maudytis, įrengtos poilsio vietos. Ežeras yra gamtos draustinio „Ežerai Žebrus ir Svėtė“ teritorijoje ir saugomas nuo 1957 m. Netoliese yra Svėtės ežeras, kurį skiria 0,5 km pločio Svėtės pelkė. Anksčiau abu ežerai buvo susijungę. Šiaurės rytinėje pakrantėje yra saugomas gamtos objektas – Žebraus šaltiniai.
